užvatinis

2 užvatìnis, -ė adj. (2), ažvatìnis (r.) (2) 1. Švnč užpakalinis: Ažvatìnis ratas kliba Grv. Ažvatìnės kojos Lz. ^ Dabok pirmutinių ratų, bet ir ažvatìnių nemiršk Str. 2. pasturgalinis: Valgiau jau ažvatìnį kumpį Str. 3. paskutinis: ^ Tu par darbą ažvatìnis, ė par bliūdą pirmutinis Grv. Ažvatìniam cicka po uodega Lz.